Apžvalga
Klaustrofobija yra situacinė fobija, kurią sukelia neracionali ir intensyvi siaurų ar sausakimšų erdvių baimė. Klaustrofobiją gali sukelti tokie dalykai:
- būdamas uždarytas kambaryje be langų
- įstrigęs sausakimšame lifte
- važiuodamas perpildytu greitkeliu
Klaustrofobija yra viena iš labiausiai paplitusių fobijų. Jei patiriate klaustrofobiją, galite pasijusti panikos priepuoliu, nors klaustrofobija nėra panikos būklė.
Kai kuriems žmonėms klaustrofobija gali išnykti savaime. Kiti gali prireikti terapijos, kad galėtų valdyti simptomus ir susidoroti su jais.
Klaustrofobijos simptomai
Klaustrofobijos simptomai atsiranda po fobijos sukėlėjo, pavyzdžiui, būnant uždaroje patalpoje ar sausakimšoje erdvėje. Tai, ką laikote maža erdve, gali skirtis priklausomai nuo jūsų fobijos sunkumo.
Kai jaučiate klaustrofobijos simptomus, galite pajusti, kad jus ištiko panikos priepuolis. Klaustrofobijos simptomai gali būti:
- prakaitas
- drebulys
- karščio bangos
- jaučiant intensyvią baimę ar paniką
- tampa neramu
- dusulys
- hiperventiliacija
- padidėjęs širdies ritmas
- krūtinės spaudimas ar skausmas
- pykinimas
- silpnumo ar apsvaigimo jausmas
- jaučiasi sutrikęs ar dezorientuotas
Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs. Jei patiriate klaustrofobiją, taip pat galite:
- venkite sukelti situacijas, tokias kaip važiavimas lėktuvais, metro, liftais ar automobiliais intensyvaus eismo metu
- automatiškai ir priverstinai ieškoti išėjimų kiekvienoje įvestoje erdvėje
- jaučiasi išsigandęs, kad durys užsidarys, kol būsi kambaryje
- stovėkite šalia ar tiesiai prie išėjimų būdami sausakimšoje vietoje
Daugelis situacijų gali sukelti klaustrofobiją. Aktyvikliai gali apimti:
- būdamas mažame kambaryje be langų
- važiavimas lėktuvu ar mažu automobiliu
- būdamas sausakimšame lifte
- atliekama MRT ar kompiuterinė tomografija
- stovėdamas didelėje, bet sausakimšoje patalpoje, kaip vakarėlyje ar koncerte
- stovėdamas spintoje
Kitos vietos, kurios gali sukelti klaustrofobiją, yra:
- viešieji tualetai
- automobilių plovyklos
- besisukančios durys
- parduotuvės rūbinės
- urvų ar ropojimo erdvių
- tuneliai
Jūsų klaustrofobijos simptomus gali sukelti kitos aukščiau nepaminėtos situacijos.
Jūs taip pat galite apibrėžti mažą ar uždarą erdvę kitaip nei kiti žmonės. Taip yra todėl, kad žmonės turi savo unikalų asmeninės ar „artimos“ erdvės jausmą.
2011 m. Atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, turintys didesnes „artimas“ erdves, supančias kūną, labiau jaučia klaustrofobiją, kai tas ratas yra pažeidžiamas. Taigi, jei jūsų asmeninė erdvė yra 6 pėdos, o kažkas stovi už 4 pėdų, galite pradėti panikuoti.
Klaustrofobijos priežastys
Mažai kas žino klaustrofobiją. Didelę įtaką gali turėti aplinkos veiksniai. Žmonėms klaustrofobija paprastai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje.
Klaustrofobija gali būti susijusi su migdolos, kuri yra smegenų dalis, kontroliuojanti, kaip mes apdorojame baimę, disfunkcija. Fobiją taip pat gali sukelti trauminis įvykis, pvz .:
- ilgesniam laikui įstrigti ankštoje ar sausakimšoje erdvėje
- skrendant patiria turbulenciją
- būti baudžiamas uždarytas mažoje erdvėje, pavyzdžiui, vonios kambaryje
- įstrigęs sausakimšame viešajame transporte
- netyčia paliktas ankštoje erdvėje, kaip spinta
Taip pat didesnė tikimybė susirgti klaustrofobija, jei užaugote su klaustrofobišku tėvu ar šeimos nariu. Jei vaikas mato, kad artimas žmogus išsigąsta mažos, uždaros erdvės, jis gali pradėti susieti baimę ir nerimą su panašiomis situacijomis.
Klaustrofobijos diagnozavimas
Jei jūsų simptomai išlieka nuolatiniai arba pastebite, kad fiziniai baimės simptomai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, galite kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė gali padėti jums valdyti simptomus.
Gydytojas peržiūrės jūsų simptomus ir atliks fizinį egzaminą. Jie taip pat apžvelgs jūsų pernelyg didelės baimės istoriją:
- nėra susijęs su kita sąlyga
- gali sukelti įvykio numatymas
- sukelia nerimo priepuolius, susijusius su aplinka
- sutrikdo įprastą kasdienę veiklą
Klaustrofobijos gydymas
Klaustrofobija dažniausiai gydoma psichoterapija. Įvairios konsultavimo rūšys gali padėti įveikti baimę ir suvaldyti trigerius.
Turėtumėte pasikalbėti su savo gydytoju apie tai, kokia terapija jums labiausiai tiks. Gydymas gali apimti bet kurį iš šių būdų:
Kognityvinė elgesio terapija (CBT)
Kognityvinis elgesio terapeutas išmokys jus valdyti ir pakeisti neigiamas mintis, kylančias dėl situacijų, kurios sukelia jūsų klaustrofobiją. Išmokę pakeisti savo mintis, galite išmokti pakeisti savo reakciją į šias situacijas.
Racionali emocinė elgesio terapija (REBT)
REBT yra į veiksmą orientuota CBT forma, orientuota į dabartį. REBT atkreipia dėmesį į nesveiką požiūrį, emocijas ir elgesį ir apima iracionalių įsitikinimų ginčijimą, kad žmonės galėtų sukurti realistiškas ir sveikas alternatyvas.
Atsipalaidavimas ir vizualizavimas
Terapeutai pasiūlys įvairias atsipalaidavimo ir vizualizavimo technikas, kurias reikia naudoti, kai esate klaustrofobiškoje situacijoje. Technikos gali apimti pratimus, tokius kaip skaičiavimas nuo 10 ar saugios vietos vaizdavimas. Šie metodai gali padėti nuraminti nervus ir palengvinti paniką.
Poveikio terapija
Poveikio terapija paprastai naudojama nerimo sąlygoms ir fobijoms gydyti. Šios terapijos metu jūs pateksite į nepavojingą situaciją, kuri sukelia jūsų klaustrofobiją susidoroti ir įveikti jūsų baimę. Idėja yra ta, kad kuo daugiau būsi susidūręs su tuo, kas tave gąsdina, tuo mažiau bijosi.
Vaistas
Gydytojas taip pat gali paskirti antidepresantus ar vaistus nuo nerimo, kurie padės gydyti jūsų paniką ir fizinius simptomus. Skiriant vaistus, be gydymo paprastai vartojami vaistai.
Klaustrofobijos valdymo patarimai
Daugelis klaustrofobija sergančių žmonių išvengs tarpų, sukeliančių būklę. Bet tai gali būti netinkamas ilgalaikis sprendimas, nes galų gale galite atsidurti baisioje, bet neišvengiamoje situacijoje. Štai keli būdai, kaip susitvarkyti atakos metu:
- Kvėpuokite lėtai ir giliai, kiekvienu kvėpavimu skaičiuodami iki trijų.
- Susitelkite į ką nors saugaus, pavyzdžiui, laiką, kurį praleidžiate laikrodžiu.
- Pakartokite sau, kad jūsų baimė ir nerimas praeis.
- Iššūkis, kas sukelia jūsų ataką, pakartokite, kad baimė yra neracionali.
- Vizualizuokite ir susitelkite į vietą ar akimirką, kuri suteikia jums ramybę.
Taip pat svarbu neatsispirti atakai, kai ji vyksta. Galbūt norėsite sustabdyti priepuolį, bet jei nesugebate jo sustabdyti, jūsų nerimas gali padidėti ir pabloginti priepuolį.
Vietoj to, sutikite, kad priepuolis vyksta, priminkite sau, kad gerai patirti šiuos jausmus, patikinkite save, kad priepuolis nekelia pavojaus gyvybei, ir atminkite, kad jis praeis.
Atimti
Klaustrofobija yra gydoma ir žmonės gali atsigauti po šios būklės. Kai kuriems žmonėms senstant klaustrofobija išnyksta. Jei taip nėra, yra įvairių būdų, kaip gydyti savo baimę ir fizinius simptomus, taip pat valdyti veiksnius, norint gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą.
