Kiek kartų mirksi per dieną?

Mirksėjimas yra būtinas jūsų akių sveikatai. Tai padeda jūsų akims išlikti drėgnoms ir prisotintoms deguonies, taip pat išvalo šiukšles nuo akių.

Ne visi mirksi tuo pačiu greičiu, tačiau yra vidutinis skaičius, kiek kartų dauguma žmonių mirksi per minutę, valandą ar dieną.

Pažvelkime atidžiau į tai, kiek kartų vidutiniškai mirksi per dieną ir kas gali sutrikdyti jūsų mirksėjimo dažnį.

Kiek kartų mirksi per dieną?

Vidutiniškai dauguma žmonių kiekvieną minutę mirksi maždaug 15–20 kartų. Tai reiškia, kad būdamas budrus tikriausiai mirksi:

• 900 - 1 200 kartų per valandą
• 14 400 - 19 200 kartų per dieną
• 100 800 - 134 400 kartų per savaitę
• per metus nuo 5,2 iki 7,1 milijono kartų

Kiekvienas mirksėjimas trunka nuo 0,1 iki 0,4 sekundės. Atsižvelgiant į tai, kiek kartų vidutinis žmogus mirksi per minutę, tai sudaro apie 10 procentų jūsų pabudimo laiko.

Tyrimai rodo, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp to, kaip dažnai mirksi pagal savo lytį ar amžių.

Kodėl mirksi?

Mirksėjimas yra būtinas jūsų akių sveikatai. Jis vaidina pagrindinį vaidmenį:

• valyti šiukšles nuo akių, kaip mažos dalelės iš oro, išdžiūvusios ašaros ir negyvos ląstelės
• atnešti į akis maistingąsias medžiagas ir kitas medžiagas, kurios padeda išlaikyti jų sveikatą
• drėkina akis, o tai apsaugo nuo akių džiūvimo ir sumažina riziką susidurti su ašarų plėvele
• atnešdamas deguonies į akis

Visos šios funkcijos taip pat padeda išvengti akių infekcijų. Be to, mirksėjimas leidžia jūsų smegenims trumpam pailsėti ir padėti jums susitelkti ties tuo, ką darote.

Kas gali nutikti, jei nemirksi?

Jei nemirksite arba nemirksite pakankamai dažnai:

• Jūsų ragena gali išsipūsti. Jūsų ragenoje nėra kraujagyslių, todėl jai reikia deguonies iš ašarų plėvelės, kurią ji gauna mirktelėjus. Jei paprasčiausiai mirksi rečiau, ragena vis tiek turėtų gauti reikalingo deguonies. Bet jei nemirksi, deguonies trūkumas gali sukelti ragenos patinimą. Tiesą sakant, jūsų ragena net šiek tiek išsipučia, kai miegate, tačiau netrukus po to, kai pabundate, ji normalizuojasi.
• Jūsų akys negaus reikalingų maistinių medžiagų, kad išliktų sveiki.
• Jūsų akys gali išdžiūti, nes jūsų ašarų plėvelė nėra papildoma. Tai gali sukelti akių skausmą ir neryškų matymą.
• Jūsų akių infekcijos rizika padidėja dėl šiukšlių, kurios lieka akyje, ir dėl deguonies trūkumo akyje.

Dėl ko galite mirksėti rečiau?

Dažna priežastis, dėl kurios galite mirksėti rečiau, yra kompiuterio regėjimo sindromas. Tai gali atsitikti, kai ilgą laiką naudojatės kompiuteriu be pertraukos.

Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad dirbant kompiuteriu mirksi 66 proc. Mažiau. Jei naudodamiesi kompiuteriu pastebite sausas akis, gali būti, kad mirksite rečiau.

Norėdami padėti kovoti su kompiuterio regėjimo sindromu, pabandykite:

• dažnai darykite pertraukas ir naudokitės taisykle 20-20-20: kas 20 minučių žiūrėkite toliau nuo kompiuterio ir 20 sekundžių pažiūrėkite į daiktus, esančius už 20 pėdų.
• primenu sau mirksėti, kai esi prie kompiuterio
• naudojant akių lašus
• reguliuokite savo apšvietimą ar ekrano padėtį, kad sumažintumėte atspindį, arba naudokite ekrano atspindžio filtrą
• reguliuodami ekrano ryškumą ir kontrastą, kad skaitydami nereikėtų įtempti akių
• apriboti laiką, kurį praleidžiate prie kompiuterio ekrano, ypač arčiau miego, kai apšvietimas gali būti prastesnis ir esate labiau pavargęs

Taip pat galite dažniau mirksėti dėl akių voko problemų. Akių vokų problemas gali sukelti:

• paralyžius
• sužalojimas
• akių liga
• šalutinis operacijos poveikis

Kai kurie žmonės, sergantys Parkinsono liga, taip pat gali mirksėti rečiau dėl raumenų judesių problemų.

Dėl ko galite dažniau mirksėti?

Mirksėjimas dažniau gali būti erzinantis, tačiau tai retai rodo rimtos problemos ženklą.

Kai kurios galimos dažnesnio mirksėjimo priežastys:

• akių dirginimas dėl dirgiklių ore, sausos akys, ragenos įbrėžimas, akies voko ar rainelės uždegimas, akies turėjimas ar kitos priežastys
• akių pervargimas per ilgai nesusitelkiant ties vienu dalyku - pavyzdžiui, dienos pabaigoje išjungus kompiuterį
• regėjimo problemos, pvz., trumparegystė, toliaregystė arba netinkamos akys
• judėjimo sutrikimas, kuris gali sukelti akių spazmus
• nerimas ar stresas
• nuovargis
• įpročio

Retais atvejais dažnas mirksėjimas gali būti rimtesnės būklės požymis. Sąlygos, kurios gali dažnai mirksėti, yra:

• traukulių sutrikimai (ypač vaikams)
• išsėtinė sklerozė
• Wilsono liga
• Tourette sindromas

Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Dažniausiai mirksinčio dažnio pokytis nekelia nerimo. Tačiau jei mirksėjimo dažnį lydi kiti simptomai, tai gali būti dėl kažko rimtesnio.

Būtinai atkreipkite dėmesį į:

• akių infekcijos požymiai:
  • paraudimas
  • laistyti
  • niežulys
  • deginimas
  • skausmas
  • jautrumas šviesai
  • išmetimas
  • patinimas
  • jauti, kad tavo akyse yra kažkas
  • neryškus matymas
• mirksintis dažnio pokytis po neseniai įvykusios akių traumos
• pusiausvyros ar koordinacijos problemos
• kiti raumenų spazmai
• fizinės ir vokalinės tikos (vaikams)

Esmė

Vidutiniškai dauguma žmonių mirksi 15–20 kartų per minutę. Tai padeda jūsų akims išlikti sveikoms, išlaikant jas deguonies prisotintas ir drėgnas bei išvalant šiukšles.

Nors yra keletas sąlygų, dėl kurių galite mirksėti dažniau ar rečiau, mirksėjimo dažnio pasikeitimas retai yra rimtos problemos ženklas.

Jei pastebite mirksėjimo pokyčius ir akių infekcijos požymius, neurologinius simptomus ar neseniai įvykusią akių traumą, pasitarkite su gydytoju. Tokiu atveju tai gali būti rimtesnės būklės požymis.