Apžvalga
Pjovimas yra tada, kai žmogus sąmoningai įskaudina save subraižydamas ar pjaudamas kūną aštriu daiktu. Priežastys, kodėl kažkas gali tai padaryti, yra sudėtingos.
Žmonės, kurie save supjausto, gali bandyti įveikti nusivylimą, pyktį ar emocinę suirutę. Tai gali būti bandymas sumažinti spaudimą. Bet koks toks palengvėjimas yra trumpalaikis, po jo gali atsirasti gėdos ar kaltės jausmas.
Yra žmonių, kurie pjauna vieną ar du kartus ir daugiau niekada to nedaro. Kitiems tai tampa įprastu, nesveiku susidorojimo mechanizmu.
Pjovimas yra savęs žalojimas, paprastai nesusijęs su savižudybe. Bet tai gali sukelti sunkias, net mirtinas traumas.
Toliau skaitykite, kad sužinotumėte daugiau apie ženklus, kuriuos kažkas gali kirpti, ir ką galite padaryti, kad padėtumėte.
Dėl ko žmogus pjauna?
Nėra lengvų atsakymų, kodėl žmogus kreipiasi į pjovimą, nors yra keletas bendrų priežasčių. Asmuo, kuris kenkia sau, gali:
- sunku suprasti ar išreikšti emocijas
- nežinote, kaip sveikai įveikti traumą, spaudimą ar psichologinį skausmą
- turi neišspręstą atstūmimo, vienišumo, neapykantos sau, pykčio ar sumišimo jausmą
- nori „jaustis gyvas“
Žmonės, kurie save žaloja, gali labai norėti nutraukti įtampą ar atsikratyti neigiamų jausmų. Tai gali būti bandymas pajusti kontrolę ar atitraukti dėmesį nuo kažko nemalonaus. Tai gali būti net priemonė nubausti save už pastebėtus trūkumus.
Tai tikrai ne visada, bet save žalojantis elgesys gali būti susijęs su kitomis sąlygomis, tokiomis kaip:
- bipolinis sutrikimas
- depresija
- piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu
- tam tikri asmenybės sutrikimai
- obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai
Laikui bėgant pjovimo veiksmas gali tapti panašus į priklausomybę.
Kokie veiksniai verčia žmogų labiau susižaloti?
Kai kurie pjovimo rizikos veiksniai yra šie:
- Amžius. Įvairaus amžiaus žmonės susižeidžia, tačiau tai labiau būdinga paaugliams ir jauniems suaugusiesiems. Paauglystė yra gyvenimo laikotarpis, kai emocijos ir konfliktai bei kaip su jais susitvarkyti gali sukelti painiavą.
- Seksas. Tiek vyrai, tiek moterys pjausto save, tačiau manoma, kad merginos tai daro dažniau nei berniukai.
- Trauma. Žmonės, kurie žaloja save, gali būti skriaudžiami, apleisti ar auginami nestabilioje aplinkoje.
- Tapatybė. Paaugliai, kurie pjauna, gali abejoti, kas jie yra, ar supainioti dėl savo seksualumo.
- Socialinis ratas. Žmonės, turintys savęs žalojančių draugų, gali būti linkę daryti tą patį. Bendraamžių spaudimas gali vaidinti svarbų vaidmenį, ypač paauglystėje. Kita vertus, socialinė izoliacija ir vienatvė taip pat gali būti veiksnys.
- Psichikos sveikatos sutrikimai. Savęs žalojimas kartais susijęs su kitomis psichinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
- Piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu. Tie, kurie linkę save kirpti, dažniau tai daro, jei yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
Kaip sužinoti, ar kas nors pjauna?
Yra išimčių, tačiau žmonės, kurie pjauna, paprastai patiria daug problemų, kad nuslėptų šį faktą. Žmonės, kurie žaloja save, gali:
- dažnai save kritikuoja
- turėti neramių santykių
- abejoti jų asmenine tapatybe ar seksualumu
- gyventi su emociniu nestabilumu
- turi impulsyvų pobūdį
- turi kaltės, beviltiškumo ar bevertiškumo jausmą
Piktinantys įvykiai gali sukelti impulsą sumažinti. Jei kas nors pjauna, jis gali:
- dažnai turi šviežių pjūvių, ypač ant rankų ir kojų
- turi randų iš ankstesnių pjūvių
- aštrius daiktus, pavyzdžiui, skutimosi peiliukus ir peilius, laikykite po ranka
- pridengti jų odą, net kai oras karštas
- teisinasi dėl įpjovimų ir randų, kurie tiesiog netiesa
Asmuo, kuris pjauna, taip pat gali elgtis taip, kaip:
- braižyti ar skinti žaizdas
- degindamiesi cigaretėmis, žvakėmis, degtukais ar žiebtuvėliais
- išsitraukdamas jiems plaukus
Ką turėtumėte daryti, jei pastebėsite, kad jūsų mylimasis mažina?
Jei pastebėsite, kad artimas žmogus kerta, kreipkitės į jį.
Vaikai ir paaugliai: draugas draugui
Jei sužinosite, kad jūsų draugas mažina, atminkite, kad jūs nesate atsakingas už jų elgesį ar jo taisymą. Bet galbūt galėsite padėti. Tai, ko dabar reikia jūsų draugui, yra supratimas, todėl praneškite jiems, kad esate už juos.
Svarbu, kad jūs kalbėtumėte su jais be jokio teismo sprendimo. Pasiūlykite jiems pasikalbėti su tėvais apie pjovimą. Jei jiems tai nepatinka, pasiūlykite jiems pasikalbėti su mokyklos patarėju ar kitu suaugusiu, kuriuo pasitiki.
Jei labai jaudinatės ir nežinote, ką daryti, pasakykite savo tėvams ar patikimam suaugusiajam.
Tėvas vaikui
Jei jūsų vaikas kerpa, jam reikia atjautos ir patarimų. Ir jie turi žinoti, kad tu juos myli, kad ir ką. Nubausti juos ar tyčia juos sugėdinti bus neproduktyvu.
Iškart paskirkite pas savo pediatrą ar šeimos gydytoją. Leiskite vaikui apžiūrėti, ar nėra rimtų žaizdų ar infekcijų. Paprašykite siuntimo pas kvalifikuotą psichinės sveikatos specialistą.
Taip pat galite savarankiškai atlikti keletą tyrimų, kad sužinotumėte daugiau apie savęs žalojimą, jo įveikimo strategijas ir kaip išvengti atkryčio.
Kai terapeutas nustato gydymo planą, palaikykite savo vaiką jo laikytis. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie paramos savęs žalojančių žmonių tėvams grupės.
Suaugusieji: draugas draugui
Jei turite draugą, kuris save žaloja, paraginkite juos kreiptis į savo gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą.
Jų lėkštėje yra pakankamai, todėl stenkitės neužkrauti nepritarimo ar ultimatumų. Negalima reikšti, kad jie skriaudžia juos mylinčius žmones, nes kaltė neveikia ir dažnai gali viską pabloginti.
Jie nepasikeis, kol nebus pasirengę tai padaryti. Iki tol tęskite laiką su jais ir paklauskite, kaip jiems sekasi. Praneškite jiems, kad esate pasirengę išklausyti, jei jie nori kalbėti, ir palaikysite juos sveikstant, kai jie ieškos pagalbos.
Kada ieškoti skubios pagalbos
Pjovimas paprastai nėra bandymas nusižudyti, tačiau atsitiktinis sužalojimas gali greitai tapti pavojingas gyvybei. Jei kas nors, ką žinote, kraujuoja stipriai arba atrodo, kad jam gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911.
Savižudybių prevencija
- Jei manote, kad kam nors gresia savęs žalojimas ar kito asmens sužalojimas:
- • Skambinkite 911 arba vietiniu pagalbos numeriu.
- • Būkite su žmogumi, kol atvyks pagalba.
- • Nuimkite visus ginklus, peilius, vaistus ar kitus daiktus, kurie gali pakenkti.
- • Klausyk, bet neteisk, nesiginčyk, negrąsyk ir nešauk.
- Jei jūs ar kažkas pažįstamas ketina nusižudyti, gaukite pagalbos iš krizės ar savižudybių prevencijos pagalbos telefono. Išbandykite „National Suicide Prevention Lifeline“ numerį 800-273-8255.
Kokios komplikacijos gali išsivystyti dėl savęs sužalojimo?
Pjovimas gali sustiprinti neigiamas emocijas. Tai taip pat gali pabloginti psichines ir fizines problemas, tokias kaip:
- padidėjęs kaltės ir gėdos jausmas
- tampa priklausomas nuo pjovimo
- žaizdų infekcija
- nuolatiniai randai
- sunkus sužalojimas, dėl kurio reikia gydyti
- atsitiktinis mirtinas sužalojimas
- padidėjusi savižudybės rizika
Kokie gydymo būdai galimi savęs žalojantiems žmonėms?
Savęs žalojimas gali virsti užburtu ciklu, atrodo, be pabaigos - bet taip neturi būti. Pagalba yra prieinama. Savęs žalojimą gali sėkmingai gydyti.
Pirmas žingsnis - pasikalbėti su gydytoju. Psichinės sveikatos vertinimas nustatys, ar yra tokių sąlygų kaip depresija, nerimas ar asmenybės sutrikimai.
Specialiai dėl savęs žalojimo elgesio su narkotikais nėra. Bet jei yra psichikos sveikatos sutrikimas, gali būti tinkami vaistai. Gydymo plane bus atsižvelgta į visa tai.
Pagrindinis gydymas yra pokalbių terapija (psichoterapija). Tikslai yra šie:
- Nustatykite trigerius.
- Sužinokite apie emocijų valdymo ir streso toleravimo metodus.
- Sužinokite, kaip pakeisti nesveiką elgesį pozityviu.
- Darbas dėl santykių įgūdžių.
- Ugdykite problemų sprendimo įgūdžius.
- Padidinkite savo įvaizdį.
- Spręskite trauminius įvykius savo praeityje.
Kartu su individualia terapija gydytojas gali rekomenduoti grupės ar šeimos terapiją. Tiems, kurie sunkiai susižeidė ar kilo minčių apie savižudybę, gali būti naudinga trumpalaikė hospitalizacija.
Štai keletas būdų, kaip žmonės gali palaikyti savo gydymą:
- Laikykitės gydymo plano.
- Paprašykite pagalbos, kai jums to reikia.
- Venkite alkoholio.
- Nevartokite jokių vaistų, kurių neskyrė gydytojas.
- Sportuokite kiekvieną dieną, kad pagerintumėte savo nuotaiką.
- Valgyk gerai ir negailėk miego.
- Palaikykite ryšį su draugais ir šeima.
- Skirkite laiko socialinei veiklai ir pomėgiams.
Susidorojimas ir parama žmonėms, kurie save žaloja
Jei kas nors, ką žinote, mažina, yra pagalbos. Paprašykite savo šeimos gydytojo, terapeuto ar vietinės ligoninės informacijos apie palaikymo grupes jūsų vietovėje. Kiti šaltiniai:
- Nacionalinis psichinių ligų aljansas (NAMI). Ši nacionalinė organizacija turi nemokamą pagalbos liniją, teikiamą pirmadieniais – penktadieniais nuo 10 iki 18 val. ET: 800-950-NAMI. Taip pat galite susisiekti su NAMI el. Paštu [email protected] arba siųskite žinutę „NAMI“ telefonu 741741.
- S.A.F.E. Alternatyvos (savęs išnaudojimas pagaliau baigiasi): Čia rasite švietimo išteklius ir terapeuto siuntimo paslaugą pagal valstijas.
- Savęs žalojimo informavimas ir palaikymas: perskaitykite asmenines istorijas ir sužinokite, kaip susidoroti su potraukiais save žaloti.
